Kokią striukę rinktis rudeniui ir žiemai?
Turinys
- Nuo ko pradėti renkantis striukę?
- Kokias striukių formas verta žinoti?
- Kuri striukė šildo geriausiai?
- Kuri striukė veikia lyjant?
- Koks striukės ilgis tinka kokiai figūrai?
- Kaip atpažinti gerai padarytą striukę?
- Ko nederinti su striuke
- Kuri striukė tinka vasaros ir rudens sandūrai?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Rugpjūčio viduryje rytai nusileidžia iki trylikos laipsnių, o popietės laiko dvidešimt penkis. Striukės pasirinkimas prasideda nuo šito skirtumo, o ne nuo formos: pirma nusistatyk temperatūros ruožą, tik paskui rinkis kirpimą. Atvirkštinė tvarka baigiasi striuke, dėvima tris savaites per metus.
Nuo ko pradėti renkantis striukę?
Striukė renkama pagal tris skaičius: apatinę ir viršutinę temperatūros ribą, sluoksnių po ja skaičių ir ilgį, kuriame ji baigiasi ties klubu. Kirpimas išplaukia iš šitų trijų dalykų, o ne jiems vadovauja.
Temperatūros ruožas nulemia užpildą ir svorį. Nuo 15 iki 22 laipsnių užtenka vieno audinio sluoksnio be šiltinimo. Nuo 8 iki 15 laipsnių reikia lengvo užpildo arba tankaus audimo. Žemiau 5 laipsnių svarbu lieka tik šiltinimas ir sandarus užsegimas prie kaklo bei riešų.
Antras skaičius liečia tai, ką vilki po apačia. Striukei, perkamai ant megztinio, reikia maždaug penkių centimetrų laisvumo per pečius ir po pažastimis, palyginti su tavo įprastu dydžiu. Be jo sunkus mezginys išspaudžia rankoves ir susispaudžia į akį, kuri po kelių savaičių lieka prislėgta visam laikui.
Kokias striukių formas verta žinoti?
Aštuonios formos padengia visus metus, ir kiekviena turi siaurą temperatūros ruožą, kuriame iš tikrųjų veikia geriausiai. Žemiau esanti lentelė rikiuoja jas pagal šį ruožą, o ne pagal populiarumą.
| Forma | Temperatūros ruožas | Kada veikia |
|---|---|---|
| Marškinių tipo striukė | nuo 15 iki 22 laipsnių | rugpjūčio ir rugsėjo sandūra, ant topo |
| Džinsinė striukė | nuo 14 iki 20 laipsnių | sausos dienos, ant marškinių ar plono mezginio |
| Baikerio striukė | nuo 10 iki 18 laipsnių | vėjas be lietaus, oda nepraleidžia oro |
| Bomber | nuo 10 iki 18 laipsnių | trumpas korpusas, tad tik ant aukšto juosmens |
| Dygsniuota striukė | nuo 5 iki 14 laipsnių | kasdienis rudens dėvėjimas, plona ir lengva |
| Trenčas | nuo 8 iki 16 laipsnių | lietus esant temperatūrai virš nulio |
| Parka | nuo 0 iki 10 laipsnių | ilgas kirpimas, gobtuvas, atlaiko vėją |
| Pūkinė striukė | žemiau 0 laipsnių | šaltis, stovėjimas lauke |
Dvi šios lentelės eilutės dažniausiai perkamos nepaisant jų tikrojo ruožo. Pūkinė striukė nepakeičiama žemiau nulio, bet ties penkiais laipsniais ji sukelia perkaitimą ir drėgmę po apačia, o tai atima iš jos šiltinančias savybes. Bomber baigiasi ties juosmens linija, tad ant žemo juosmens apačios jis atidengia liemenį ir nieko neapsaugo, kad ir koks būtų jo svoris. Tarp striukių geriausia pradėti nuo pereinamojo ruožo, nes būtent jis padengia daugiausia metų dienų.
Kuri striukė šildo geriausiai?
Šilumą nulemia užpilde uždaryto oro kiekis, o ne striukės storis. Žąsų pūkas turi geriausią šiltinimo ir svorio santykį, bet jį praranda sušlapęs ir reikalauja sausos aplinkos.
- Natūralus pūkas. Šilčiausias esant mažiausiam svoriui, tinkamas šalčiui ir sausam orui, o permirkęs nustoja šildyti.
- Sintetinis užpildas. Sunkesnis prie tokio paties šiltinimo, bet veikia ir šlapias bei džiūsta kelis kartus greičiau.
- Dygsniavimas be užpildo. Vien oro sluoksnis tarp siūlių, geras iki 10 laipsnių ir ne žemiau.
- Vilna ir vilnos mišiniai. Šiltina net truputį drėgni, bet praleidžia vėją, tad reikalauja vėjo nepraleidžiančio pamušalo.
Pirkdama patikrink tris vietas, pro kurias išeina daugiausia šilumos: apykaklę, rankogalius ir apatinį kraštą. Guma ar reguliatorius kiekviename iš šių taškų duoda daugiau nei dar šimtas gramų užpildo. Dažniausiai trūksta reguliavimo ties apvadu, kuris su kiekvienu žingsniu išleidžia šiltą orą.
Kuri striukė veikia lyjant?
Lyjant svarbi paviršiaus apdaila, o ne pati medžiaga. Padengta medvilnė, membrana paremtas poliesteris ir klasikinė trenčo gabardinė nuvaro vandenį tol, kol apdorojimas šviežias.
Trenčas lieka geriausiu atsakymu esant temperatūrai virš nulio, nes jo audros atlapas nuveda vandenį pro pečių liniją, o skeltė nugaroje leidžia eiti neįtempiant audinio. Tankiai austa gabardinė dienos šviesoje atrodo matinė ir šiek tiek grūdėta, o judant krenta vertikaliai, užuot lūžusi, todėl drabužiai iš paltų su šitokiu audimu atrodo teisingai net šlapi.
Vandenį atstumianti apdaila nusidėvi po keliolikos skalbimų ir kiekvieną sezoną verta ją atnaujinti purškalu techniniams audiniams. Nusidėvėjimą atpažinsi, kai vanduo nustos riedėti lašeliais ir ims sugerti tamsesnėmis dėmėmis.
Koks striukės ilgis tinka kokiai figūrai?
Apatinis striukės kraštas sukuria stipriausią horizontalią liniją visame siluete, tad jis neturėtų nusileisti ties plačiausia vieta. Tai vienintelė taisyklė, iš kurios plaukia visos kitos.
Ties juosmeniu besibaigianti striukė vizualiai pakelia juosmens liniją ir pailgina koją, bet jai reikia aukšto juosmens apačios. Iki klubų siekiantis modelis saugiausias, nes tinka bet kokiai apačiai ir nekelia sąlygų likusiai derinio daliai. Iki šlaunies vidurio trumpina koją, tad žemiau 165 centimetrų tiesus kirpimas veikia geriau nei išplatėjantis. Viskas žemiau kelio jau priklauso kitam registrui ir paklūsta kitokiai proporcijos logikai.
Kaip atpažinti gerai padarytą striukę?
Striukės ilgaamžiškumas sprendžiamas keturiose daugiausia apkrovos gaunančiose vietose: užtrauktuke, pažastų siūlėse, pamušale ir kišenių apdailoje. Išorinis audinys paprastai pasiduoda paskutinis.
Išbandyk užtrauktuką, viena ranka nuleisdama ir pakeldama slankiklį, nelaikydama apatinio krašto. Geras metalinis užtrauktukas nestringa ir jo nereikia vedžioti, o plastikinis turėtų bent judėti tolygiai per visą ilgį. Viduje pažiūrėk į pažastų siūles: dviguba dygsnių eilė ar sutvirtinimo juostelė rodo, kad gamintojas numatė peties judesį, o viena eilė prasiskirs per vieną sezoną.
Daugiausia apie paslėptą kainą pasako pamušalas. Viskozė ir medvilnė kvėpuoja, bet greičiau pratrinamos, poliesteris tarnauja ilgiau ir mainais laiko drėgmę. Kasdien dėvimoje striukėje svarbesnis atsparumas trynimuisi aplink kišenes, nes ten rankos dirba dažniausiai. Patikrink, ar kišenės turi sutvirtintą dugną, nes tai dažniausia vieta, kurioje striukė nustoja tikti dėvėti, nors iš išorės dar atrodo nauja.
Svorį vertink atskirai. Esant tam pačiam deklaruojamam šiltinimui, lengvesnė striukė reiškia geresnį užpildą, tad jei blaškaisi tarp dviejų modelių, paimk abu į rankas ir palygink svorį prieš žiūrėdama į etiketę.
Ko nederinti su striuke
Trys klaidos kartojasi nepriklausomai nuo formos, ir visos kyla iš to, kad neatsižvelgiama į sluoksnį po apačia.
- Nepirk prie pečių priglundančios striukės, jei po ja ketini dėvėti sunkų mezginį, nes akis rankovėse susispaudžia ir spyruokliavimą praranda visam laikui.
- Venk derinti oversize striukę su gausia apatine puse, nes du laisvi sluoksniai išplauna juosmens liniją ir sutrumpina visą siluetą.
- Niekada nesegk pūkinės striukės iki kaklo esant daugiau nei penkiems laipsniams, nes po apačia kondensuojanti drėgmė atima iš užpildo šiltinimo galią visai likusiai dienai.
- Nedėvėk trumpo bomberio su žemo juosmens kelnėmis, nes atviras tarpas tarp sluoksnių padalija siluetą tiksliai pusiau.
Kuri striukė tinka vasaros ir rudens sandūrai?
Rugpjūčio ir rugsėjo sandūrai geriausias atsakymas yra nešiltintas sluoksnis, kurį gali nusivilkti ir susukti: marškinių tipo striukė, džinsinė striukė arba plonas dygsniuotas drabužis be užpildo. Esant nuo 13 iki 25 laipsnių skirtumui per vieną dieną svarbiausia, ar drabužis telpa į rankinę.
Marškinių tipo striukė čia lanksčiausias atsakymas, nes atlieka du vaidmenis: užsegta pakeičia topą, atvira veikia kaip lengva priedanga. Rinkis medvilnę arba lino mišinį, nes sintetika prie dvidešimt penkių laipsnių laiko drėgmę prie odos, o drabužiai iš lino ir muslino su šiuo ruožu susidoroja geriausiai. Alternatyva yra drabužis iš džinsinių, padengiantis tą patį ruožą, bet prasčiau pakeliantis lietų ir lėčiau džiūstantis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kurį dydį rinktis, kai blaškaisi tarp dviejų?
Rinkis didesnį, jei po apačia ketini dėvėti ką nors storesnio už topą. Atsarga matuojama per pečius ir po pažastimis, o ne per juosmenį, nes būtent ten vietos trūkumas varžo judesį ir gadina sluoksnį po apačia.
Kuo parka skiriasi nuo pūkinės striukės?
Parka ilgesnė, turi gobtuvą ir link apvado siaurėjantį kirpimą, o jos užpildas gali būti ir pūkas, ir sintetika. Pūkinė striukė nusako tik užpildo rūšį ir būna bet kokio ilgio, taip pat ir trumpa iki juosmens.
Ar pūkinę striukę galima skalbti namuose?
Galima, mašinoje, švelnia programa 30 laipsnių temperatūroje ir su pūkams skirta priemone, o ne su milteliais. Svarbu džiovinti su trimis teniso kamuoliukais būgne, nes be šito mechaninio purenimo pūkas susivelia į gumulus ir striukė šiltinimą praranda visam laikui.
Kiek striukių užtenka metams?
Trijų, po vieną kiekvienam temperatūros ruožui: pereinamosios be šiltinimo, rudeninės su lengvu užpildu ir žieminės šalčiui. Ketvirta prasminga tik tada, jei reikia atskiro drabužio lietui arba progoms kitame registre. Tačiau turint tris verta įsitikinti, kad visos trys tinka ant to paties drabužio iš megztinių, nes vidurinis sluoksnis tarp jų keliauja dažniausiai ir būtent jis lemia atsargą per pečius.
Grįžkim prie tų trylikos laipsnių ryte ir dvidešimt penkių po pietų. Tokiai dienai vienos geros striukės nėra, bet yra viena gera strategija: plonas viršutinis sluoksnis, kurį nusivelki iki dešimtos, ir mezginys rankinėje kelionei atgal jau sutemus.