Merino vilna: savybės, priežiūra ir kodėl ji nesikandžioja?

Vienas megztinis guli tavo spintoje nuo praėjusios žiemos ir vis dar neturi nė vieno pūkelio gumulėlio. Šalia guli kitas, kuris po dviejų skalbimų virto kietu skydu. Skirtumą retai lemia kaina. Daug dažniau jį lemia vilnos rūšis, slypinti už etiketės.

Kuo merino skiriasi nuo įprastos vilnos?

Merino yra merinosų avių vilna, kurios pluoštas daug plonesnis nei tradicinės vilnos, ir būtent pluošto storis lemia, ar megztinis kandžiosis. Įprastos avių vilnos pluošto skersmuo siekia apie trisdešimt mikronų, o merino paprastai būna nuo septyniolikos iki dvidešimt keturių.

Tai ne kosmetinis skirtumas. Storesnis nei dvidešimt penkių mikronų pluoštas yra pakankamai standus, kad spaustų nervų galūnėles odoje, užuot sulinkus, ir tai jauti kaip kandžiojimą. Plonesnis pluoštas švelniai susilenkia ir šio pojūčio niekada nesukelia. Todėl merino gali dėvėti tiesiai ant kūno, o įprastai vilnai dažniausiai reikia sluoksnio po apačia.

Kodėl merino nesikandžioja, jei tai vis tiek vilna?

Kandžiojimo pojūtis priklauso nuo atskiro pluošto standumo, o ne nuo to, ar audinys vilnonis, todėl plona merino lieka glotni liesti net esant visiškai vilnonei sudėčiai. Kai pluoštas plonesnis nei dvidešimt du mikronai, diskomforto beveik niekas nejaučia.

Prie to prisideda trys savybės, kurios kasdien dėvint svarbesnės nei tai, kad vilna nesikandžioja:

• Temperatūros reguliavimas. Pluoštas sugeria vandens garus anksčiau, nei jie virsta lašu, todėl esant dešimčiai laipsnių tave šildo, o esant dvidešimčiai neperkaitina.
• Atsparumas kvapams. Pluošto struktūra lėtina bakterijų dauginimąsi, todėl merino megztinį gali dėvėti kelias dienas jo neskalbdama.
• Elastingumas. Suglamžytas pluoštas grįžta į savo formą, todėl vilnoniai megztiniai per alkūnes išsitampo daug mažiau nei medvilniniai. Dėl tos pačios savybės merino kardiganas išlaiko tiesią liniją palei sagas.

Ši paskutinė savybė dažnai nuvertinama, nors būtent ji lemia, kaip megztinis atrodo antrąjį sezoną. Tokio paties kirpimo medvilnė prie rankogalių išsitampo ir niekada iki galo nebegrįžta.

Kaip skaityti etiketės informaciją, kad nepermokėtum?

Pats žodis merino nieko negarantuoja, nes svarbu vilnos dalis sudėtyje ir mezginio tankis, nurodomas gramais kvadratiniam metrui. Mišinys su didele akrilo dalimi kainuoja mažiau, bet praranda daugumą aukščiau aprašytų savybių. Jei pluoštų terminai tau neįprasti, trumpas gidas apie audinių rūšis padės lengviau suprasti etiketės užrašus.

Pasirinkimą lengviau grįsti trimis skaičiais iš etiketės nei reklaminiu aprašymu.

Kasdieniams pirkiniams pakanka dviejų vidurinių eilučių. Dviejų ar trijų šimtų gramų tankis tinka rudeniui ir daugumai žiemos patalpų, o esant tokiam tankiui pluošto storio skirtumą pajusi ranka dar prieš pasiekdama matavimosi kabiną.

Tokio tankio merino elgiasi ramiai: dienos šviesoje mezginys atrodo matinis ir tolygus, o judant krenta arti kūno, užuot atsikišus standžiomis raukšlėmis.

Kaip skalbti merino vilną, kad nesusiveltų?

Veltimąsi sukelia trys kartu veikiantys veiksniai: aukšta temperatūra, trintis ir staigus vandens temperatūros pokytis, todėl pakanka pašalinti tik vieną iš jų. Lengviausia kontroliuoti temperatūrą.

• Vanduo iki trisdešimties laipsnių. Naudok vilnos programą arba skalbk rankomis, skalbdama ir skalaudama visada vienodoje temperatūroje.
• Jokio išsukimo didesniu nei šešių šimtų apsukų greičiu. Trintis būgne kenkia labiau nei pats skalbiklis.
• Džiovink paguldžiusi. Šlapias pakabintas megztinis nuo savo svorio išsitampo keliais centimetrais ir į savo kirpimą nebegrįžta.

Simboliai priežiūros etiketėje parodo, kurias iš šių ribų nustatė gamintojas, o gidas apie skalbimo simbolius greitai juos iššifruoja. Po merino megztiniu nereikia jokio storo sluoksnio: pakanka glotnaus, tankiai megzto longsleeve. Ir skalbti dažnai nereikia. Pakanka megztinį per naktį išvėdinti, o tikras skalbimas gali palaukti, kol atsiras tikra dėmė.

Ko niekada nedaryti su merino?

Dauguma sugadintų megztinių yra trijų įpročių, perimtų iš medvilnės skalbimo, rezultatas.

• Niekada nedžiovink merino ant radiatoriaus. Greitas džiovinimas sustandina pluoštą, ir megztinis visam laikui praranda elastingumą.
• Venk audinių minkštiklių. Jie nusėda ant pluošto žvynelių ir atima iš vilnos gebėjimą reguliuoti drėgmės kiekį, o būtent už tai ir moki daugiau.
• Niekada netrink dėmės. Šlapios vietos trynimas yra trumpiausias kelias į susivėlusį, suveltą lopą, kurio jokia lygintuvo kaitra nebeišlygins.

Verta atsisakyti ir megztinių laikymo ant pakabų. Ant pečių atsiranda būdingi kampai, o lentynoje sulankstyti mezginiai formą išlaiko daug ilgiau. Tas pats galioja ir megztai suknelei, kuri ant pakabos išsitampo per pečius.

Ar merino tinka jautriai odai?

Dažniausiai taip, jei pluoštas plonesnis nei dvidešimt du mikronai, nes tada jis nesukelia jokios reakcijos prisilietus. Esant alergijai lanolinui merino vis tiek gali dirginti, todėl pirmąjį sąlytį išbandyk ant dilbio.

Kaip dažnai skalbti merino megztinį?

Kas penkis ar aštuonis dėvėjimus, daug rečiau nei medvilninius drabužius, nes pluoštas nesulaiko kvapo. Tarp dėvėjimų pakanka jį per naktį išvėdinti vėjuotoje vietoje.

Ar merino šiltesnė už akrilą?

Ji šildo kitaip: akrilas izoliuoja, o merino pašalina drėgmės perteklių, todėl kintant temperatūrai merino pasirodo aiškiai geriau. Stovint vietoje šaltyje skirtumas mažesnis, nei leistų manyti kaina.

Ką daryti su susiveltusiu megztiniu?

Pamirkyk jį drungname vandenyje dvidešimt minučių ir švelniai ištempk paguldytą. Viso kirpimo tai nesugrąžins, bet dažnai atgausi kelis centimetrus, o gidas, kaip atgaivinti susiveltusį megztinį, žingsnis po žingsnio paaiškins visa kita.

Grįžk prie tų dviejų megztinių iš pradžių. Tas be gumulėlių beveik neabejotinai turėjo daugiau merino ir niekada nematė radiatoriaus. Visa kita išplaukia iš vieno sprendimo prie etiketės ir trijų įpročių skalbiant.